Šiltinimo skaičiuoklė – kaip apskaičiuoti šiltinimo storį?
Storis parenkamas ne iš akies, o pagal norimą atitvaros šilumos perdavimo koeficientą U.
Per plonas sluoksnis reiškia nepasiektą energinę klasę ir neišduotą pažymą, per storas – bereikalingai išleistus pinigus ir per giliai atsidūrusius langų glaudus.
Šiltinimo storio skaičiavimo formulė
Šiluminė varža R (m²·K/W) parodo izoliacijos efektyvumą: kuo didesnė R, tuo geresnė izoliacija. R = Storis (m) ÷ λ (medžiagos šilumos laidumas, W/(m·K)). U reikšmė yra atvirkštinis R dydis (U = 1 ÷ R) – kuo mažesnis U, tuo geriau.
Pavyzdžiui: A++ sienai (U 0,10) ant 250 mm plytų mūro reikalinga varža 1 ÷ 0,10 = 10,0; atėmus paviršių 0,17 ir mūro 0,36 lieka 9,47. Akmens vatos (λ 0,036) storis 9,47 × 0,036 = 0,341 m, tad perkama 350 mm (200 + 150 mm).
Su tokiu sluoksniu U = 0,098 W/(m²·K); 100 m² sienai su 5 % atsarga reikia 105 × 0,35 = 36,75 m³ vatos.
Populiariausi šiltinimo storiai
- 350 mm akmens vatos – A++ klasės siena ant 250 mm plytų mūro.
- 300 mm grafitinio EPS – ta pati siena, kai storis ribotas.
- 400–450 mm vatos – A++ stogas ar pastogės perdanga (U 0,08).
- 300–350 mm EPS 100 – A++ grindys ant grunto (U 0,10).
- 50 mm žingsnis – prekybiniai storiai; tarpiniai gaunami sudedant dvi plokštes.
Paviršių ir esamos konstrukcijos varžos
- 0,17 m²·K/W – sienos paviršių varžos (0,13 + 0,04) ir grindys ant grunto, pagal LST EN ISO 6946.
- 0,14 m²·K/W – stogo paviršių varžos.
- 0,34 m²·K/W – perdangos virš nešildomo rūsio.
- 0,36 m²·K/W – 250 mm keraminių plytų mūras (λ 0,70); silikatinis – 0,28.
- 2,50 m²·K/W – 300 mm akyto betono blokeliai (λ 0,12): jiems šiltinimo reikia gerokai mažiau.
Kokios U vertės privalomos?
| Klasė | Sienos | Stogas | Grindys, perdangos | Langai | Durys |
|---|---|---|---|---|---|
| C / B | 0,20 | 0,16 | 0,25 | 1,60 | 1,60 |
| A | 0,12 | 0,10 | 0,14 | 1,00 | 1,40 |
| A+ | 0,11 | 0,09 | 0,12 | 0,85 | 0,85 |
| A++ | 0,10 | 0,08 | 0,10 | 0,70 | 0,70 |
Vertės W/(m²·K), STR 2.01.02:2016 3–6 lentelės. Nuo 2021 m. sausio 1 d. visi nauji pastatai Lietuvoje privalo būti A++ klasės, renovuojant daugiabučius siekiama bent B–A klasės.
Klasė nustatoma pagal viso pastato energijos sąnaudų skaičiavimą, todėl projektuotojas vieną atitvarą gali šiltinti mažiau, kitą – daugiau.
Kurią medžiagą rinktis?
- Akmens vata (λ 0,036) – stogui, mansardai ir ten, kur reikia nedegios A1 klasės medžiagos.
- Grafitinis EPS (λ 0,031) – tinkuojamam fasadui, kai storis ribotas.
- XPS ir EPS 100 (λ 0,034–0,036) – cokoliui ir grindims ant grunto.
- PIR (λ 0,022) – brangiausias, bet ploniausias sluoksnis.
| Medžiaga | λ, W/(m·K) | Storis A++ sienai ant plytų mūro |
|---|---|---|
| EPS 70 (baltas polistirolas) | 0,039 | 400 mm |
| EPS 80 grafitinis (Neopor) | 0,031 | 300 mm |
| EPS 100 (grindims) | 0,036 | 350 mm |
| XPS (ekstruzinis, cokoliui, grindims) | 0,034 | 350 mm |
| Akmens vata (plokštės) | 0,036 | 350 mm |
| Stiklo vata (ritiniai) | 0,035 | 350 mm |
| Mineralinė vata (pigesnė, λ 0,040) | 0,040 | 400 mm |
| PIR plokštės | 0,022 | 250 mm |
| PUR purškiama (uždarų porų) | 0,025 | 250 mm |
| Ekovata (celiuliozė) | 0,038 | 400 mm |
Kiek atsargos pirkti?
Skaičiuoklė prie šiltinamo ploto prideda 5 %. Atsarga reikalinga pjaustymui, angų apvadams ir kampams, kur plokštės derinamos.
Naudojamos deklaruojamos λ vertės; projektinės pagal STR 2.01.02:2016 5 priedą būna 5–10 % didesnės, o šilumos tilteliai prideda dar 5–15 % nuostolių – todėl tikslios klasės siekiant imkite vienu 50 mm žingsniu storesnį sluoksnį.
Neįvertinamas vėdinamas oro tarpas, garo izoliacija ir rasos taškas – tai projektuotojo užduotys.